Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for Rugsėjis, 2007

Apie tai, kas gera

Gražių dalykų mano gyvenime irgi nutinka, nors klausydama savęs retai išgirstu jų atgarsius. Vis dėlto, noriu prisiminti, kas yra gražu ir nuo ko pasidaro gera, o kartais net graudu iki ašarų…
tam neužtenka laiko. O pastaruoju metu iš viso jaučiu, kad iš tikro gyvenu tik kelias valandas iš dvidešimt keturių. Ir tai geriausiu atveju. Keista, ką aš [...]

Skaityti visą straipsnį »

Laiškas Rasai

Mano brangioji Rasa,
 nežinau, ar tai pažeidžia intymumo ribas, bet žinau, kad mėgsti, kai kažkas tave stebi pro langą iš kito namo. O man stebėtojų irgi reikia. Ar bent jau tokios iliuzijos. Taigi, atsakysiu tau čia.
Taip.  Pradėjau vakar vaikščioti, jaučiausi lyg iš naujo išmokusi vaikščioti. Nuėjau vieną stotelę, po to antrą, ir nebegalėjau sustoti ir taip nuo [...]

Skaityti visą straipsnį »

Tarsiu porą padrikų sakinių apie “Avies medžioklę”, kad jau ši knyga buvo paminėta. Mano akimis žiūrint ir plėtojant alternatyvią knygos pabaigą, avis taip ir neliko pagauta. Apskritai, ar įmanoma ją pagauti? Jeigu atsakysite teigiamai, tai tikriausiai skirtingai suprantame ir patį avies fenomeną.
Žiurkė klydo. Abejoju, ar avį galima taip suvaryti į maišą ir užveržti kilpą. Visiškai nelogiškas posūkis, pradžioje avis – nemateriali ir nemirtinga substancija, pabaigoje žūna kartu su [...]

Skaityti visą straipsnį »

Galbūt kartais tai bus knygų apžvalgos, o gal įspūdžiai, arba tiesiog labiausiai įkritusios į mane citatos. Šį kartą laimė nusišypsojo “Avies medžioklei”.
Ši knyga jau seniai manęs nekantriai laukė. Net keturis metus. Dauguma pažįstamų manimi baisėjosi už tokį delsimą, stebėjosi mano atsilikimu ir ne šiuolaikiškumu. Iš tikrųjų tiesa slypi kitur. O būtent. Labiausiai giriamos knygos mane dažniausiai atstumia dar net nepradėtos skaityti. O jeigu dar tiksliau, aš jas atstumiu. [...]

Skaityti visą straipsnį »

Vakar plūduriavau Gedimino prospekte. Ir visai nevalingai. Neturėjau tikslo apsilankyti Sostinės dienų linksmybėse. Nemėgstu masinių renginių, milžiniškų žmonių susibūrimų, gatvės kičo
ar trečią dieną prisikėlusių Kaziuko liaudies menų. Tokiose šventėse užguitas lietuvis
atkunta,  atiduodą metinę duoklę savo lietuvybei ir pagarbą protėvių rankdarbiams, nusipirkdamas kokį medinį samtį ar pintinę, tučtuojau pirkinius aplaistydamas alumi ir šašlykais.
Visgi, ir man, nori nenori, teko pabuvoti šiame šurmulyje. Keistai ir netikėtai šį kartą
atrodė Gedimino prospektas - visiškai netekęs savo didybės, orumo ir dėl to
pasimetęs. Šalia ”Vaikų pasaulio” plyšojo nekokybiškas V.Riaubiškytės garso įrašas, o scenoje
Riaubiškytės ir Kučinsko antrininkai - kelių metrų lėlės, iš kurių viena su pabrėžtinai
didelėmis krūtimis (neva suprask, kad čia Riaubiškytė) trypčiojo į taktą.
Sakyčiau tikrai neblogas ekonomiškas, praktiškas ir lietuviškas sprendimas.
Ir visiems linksma, ir pigu. Visgi, šypsena mano veide iš kažkur atsirado.
Pati nesupratau kodėl.
Klausiu savęs: ”Ir kas čia tau tokio juokingo?”. Šypsena susigūžė ir prasikaltusiai
inkšdama dingo.
Taigi, abejoju, ar Gediminui patiktų šitie spektakliai. Ir ne tik garsai sutrikdė Gedimino
prospektą, spėju, kad ir kvapai. Šašlykų kvapas visur. Greičiau gal laužo kvapas,
tik laužo tikrai čia niekur nebuvo. Šaip neturiu nieko prieš laužus, ugnį, netgi, sakyčiau
svaigina, bet tikrai ne šitoj aplinkoj . Kiekvienam kvapui sava vieta.
O žmonių tikrai buvo pačių įvairiausių. Man asmeniškai labai patiko vaikinas su treningais ir auksiniais bateliais/kurpaitėmis/sportbačiais. Va šituo momentu [...]

Skaityti visą straipsnį »