Apie save galima pasakyti labai daug arba nieko. Pasakyti labai daug yra įmanoma. Savo psichoterapeutei jau septintas mėnuo sakau apie save labai daug sapnais, fantazijomis ir jau anksčiau minėtais padrikais sakiniais. Pasakyti nieko yra įmanoma būtent čia, bandant apibrėžti save trimis sakiniais, trimis savybėmis, arba trimis ydomis. Dar galima pateikti CV, kuriame visi pamatys, kokią mokyklą baigei ar kokius darbus dirbai, tai reikšmingai formuoja tave. Įdomumo dėlei galima paminėti savo Zodiako ženklą, įdėti delno gyvenimo linijų kopiją, ir išmatuoti kūno apimtis. Taip pat labai pasistengus galima parašyti savo autobiografiją. Dar galima gynybiškai kalbėti svetimais žodžiais, apvogti kokį žymesnį poetą ir jį pacituoti. Trumpiau kalbant, kaip Szymborska pasakytų:
“Gyvenimo aprašymas
Ko reikia?
Reikia parašyti prašymą,
o prie prašymo pridėti gyvenimo aprašymą.
Nepaisant to, kaip ilgai gyveni,
aprašymas turi būti trumputis.
Privalu glaustumas ir atranka.
Kraštovaizdžių pakeitimas į adresus,
atsitiktinių prisiminimų į tikslias datas.
Iš visų meilių užtenka vien sutuoktinės,
o iš vaikų tiktai tų, kurie gimė.
Svarbiau kas pažįsta tave, o ne ką tu pažįsti.
Kelionės tiktai tos, kur į užsienį.
Priklausomybė kam, tačiau be kodėl.
Apdovanojimai, be už ką.
Rašyk taip, tarsi su savimi nesikalbėdavai niekad
ir, save išvydęs, lenkdavaisi iš tolo.
Praleisk tylomis šunis, kates ir paukščius,
suvenyrą šlamštą, bičiulius ir sapnus.
Geriau kaina negu vertė
pavadinimas nei turinys.
Geriau numeris batų, o ne kur jisai eina,
tas, kuriuo dedies esantis.
šalia nuotrauka su atlėpusia ausimi.
Paisoma jos formos, o ne to, kas girdėti.
Kas girdėti?
Braškesys mašinų, kurios mala popierių.”
